Sveiki, mano vardas Živilė. Gimiau ir gyvenu Vilniuje. Visada mėgau piešti, atsimenu kaip vaikų darželyje man leido nemiegoti pietų miego ir liepė nupiešti piešinį parodai, tai man labai patiko. Vaikystėje lankiau visas dailės mokyklas, po to baigiau St. Žuko technikumą Kaune, vėliau Dailės institutą Vilniuje. Dvejus metus dirbau „Jiesios“ porceliano laboratorijoje, kurioje išmokau dekoruoti viršglazūriniais dažais.
Ši technika reikalauja precizikos, patirties, žinių ir kartu yra labai patogi net ir smulkiausiems piešiniams. Dažai pridegami mufelinėje krosnyje 800 C^o temperatūroje. Tuo metu lyg užkerėta aš norėjau piešti tik ant porceliano. Kai „supratau“, kad galima piešti ir ant popieriaus, pradėjau nuo mažų iliustracijų žurnale, vėliau iliustravau keletą leidinių, knygelių. Mano iliustracijos visada mažiau rimtos, negu tekstas arba papasakotas žmonių gyvenimas. Juk visada rimtumas turi ir juokingą pusę – man ji labiau patinka.

Puodukus dekoruoju jau 20 metų. Tik dabar susimąsčiau, ką man reiškia tas buitinis, kasdieninis daiktas ir kodėl yra taip svarbu, kad savo forma, spalva, tūriu, ąselės išlenkimu jis idealiai tiktų tik tau. Pati turiu savo mėgiamą puoduką kavai, manau rytinė kava yra kažkas daugiau, nei tik troškulį numalšinti – tai savotiškas pabuvimas su savimi. Net ir tie žmonės, kurie mažai gilinasi į savo jausmus, paprastai turi „savo“ puoduką. Gerdami iš puoduko, tarsi mylimą žmogų liečiame lūpomis (ir dar dažniau nei žmogų), ilgai laikome rankose, tai sukelia mums geras emocijas. O jeigu puodukas dar ir tau brangaus žmogaus dovana, su palinkėjimais, mielais prisiminimais, gero humoro doze, tada skani kava, arbata, gera nuotaika ir net susitikimas su brangiu žmogumi – garantuota.
Linkiu visiems turėti savo puo22ką